9 priežastys, kodėl niekada neturėtumėte ieškoti darbo (3 dalis)

7. Priverstinė socialinė padėtis

Dauguma žmonių savo darbą laiko pagrindiniu socialinės padėties rodikliu. Jie bendrauja su panašiais žmonėmis dibančiais toje pačioje sferoje. Tokie „kraujomaišiški“ santykiai su yra socialinė savižudybė. Būna puki diena, jei pasikalbate apie… (vieni kompiuterių programavimą, kiti javų derlių, bet temos dažniausiai nesikeičia – diena po dienos vis kartojasi). Įsivaizduokite, kas būtų, jei išeitumėte į lauką ir pasikalbėtumėte su nepažįstamais? Gal gautumėte naujų idėjų ir minčių? Bet tai baugina? Aišku, geriau likite viduje, kur saugu…

Jeigu vienas iš jūsų kartu „vergaujančių žmonių“, būtų „parduotas kitam darbo valdovui“, ar neprarastumėt draugo? Jeigu dirbate organizacijoje, kur dominuoja vyrai, ar tai reiškia, kad niekada nepasikalbate su moterim, kuri būtų aukštesnio rango nei administratorė? Kodėl jūs patys nenorite nuspręsti, su kuo jums bendrauti, vietoj to, kad tai nusprendžia jūsų bosas? Tikite tuo ar ne, bet šioje planetoje yra tokių vietų, kur bendrauja laisvi žmonės. Tik saugokitės šios bedarbių gaujos – jie pakvaišę žmogėnai!

8. Laisvės praradimas

Norint žmogų paversti darbuotoju, reikia įdėti daug pastangų. Pirmiausia ką reikia padaryti, tai sulaužyti žmogaus norą būti nepriklausomu. Geras būdas tai padaryti – duoti žmogui storą įmonės politikos aprašą, pripildytą absurdiškų taisyklių ir reglamentų. Taip naujas darbuotojas tampa paklusnesniu, nes bijo, kad kiekvieną minutęjį gali sudrausminti kažkas, ko jis nesupranta. Taigi, darbuotojas greičiausiai nuspręs, kad saugiausia yra tiesiog paklusti vadovo komandoms ir nekelti jokių klausimų. Taigi, turime naujai nukaldintą proto vergą.

Kaip dalis paklusnumo kursų, darbuotojai mokomi kaip kalbėti, kaip rengtis, kaip judėti, susitvarkyti stalą ir pan. Laisvi žmonės tokias taisykles laiko juokingomis. Vienintelė politika, kurią jiems reikia žinoti yra: „ Būti protingu. Būti maloniu. Daryti ką mėgsti. Tuo džiaugtis.“

9. Tapimas bailiu

Ar pastebėjote, kad dirbantys žmonės beveik iki begalybės gali verkšlenti apie savo įmonės problemas? Ir jiems iš tikrųjų nereikia jokio sprendimo. Jie tiesiog nori verkšlenti ir teisintis, kodėl kažkas kitas dėl visko kaltas. Panašu į tai, kad kai gauna darbą, laisvi žmonės būna visiškai išsiurbiami ir paverčiami bestuburiais bailiais. Jei negalite tuč tuojau paskambinti savo bosui, ir papasakoti, kas jus neramina, nebijodami, kad jus gali atleisti – jūs nesate laisvas žmogus, jūs – savo valdovo nuosavybė.

Vis dar norite darbo?

Jeigu jūs šiuo metu esate gerai aprūpintas, gražiai besielgiantis darbuotojas, perskaičius aukščiau esantį tekstą, gali kilti gynybinė reakcija. Bet pagalvokite, jei tekste nebūtų nei kruopelės tiesos, jis neturėtų jums visiškai jokios reakcijos. Tai tik primena jums, ką jau ir taip žinote. Galite apsimesti, kad esate laisvas, bet visvien būsite narve. Galbūt įkalinimas vyko taip palaipsniui, kad to niekada net nepastebėjote. Iki dabar..

Jeigu tai, ką skaitote, verčia jus pykti, reiškia veiksmas vyksta teisinga linkme. Pyktis yra aukštesnio lygio sąmonės būsena, nei apatija. Taigi daug geriau pykti, nei visą laiką būti apsnūdusiu. Bet koks jausmas yra geriau nei apatija. Taigi, jei jūs dirbate su savo jausmais, o ne užslopinate juos, jūs netrukus atsidursite ant drąsos slenksčio. Ir kai tai atsitiks, jūs iš tikrųjų imsitės veiksmų, kad pakeistumėte savo situaciją ir pradėtumėte gyventi kaip savimi pasitikintis žmogus, o ne kaip prijaukintas gyvūnėlis.

Autorius: Darbo Skelbimai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *