Atliekų tvarkymo taisyklės

Šiukšlių tvarkymas – ir sudėtingas, ir paprastas

Atliekų tvarkymo taisyklės

Atliekų tvarkymo taisyklės

Tiek paprasti gyventojai, tiek įmonės kasdien ką nors išmeta. Vienu atveju tai gali būti vartojimui nebetinkami maisto produktai, kitu – sveikatai pavojingos cheminės medžiagos, dujos, elektronika. Kiekvienai rūšiai taikomos specifinės atliekų tvarkymo taisyklės. To reikia tam, kad užtikrintume gyvenamosios aplinkos (siaurąja ir plačiąja prasme) saugumą bei kuo labiau sumažintume pavojų sveikatai. Dalį atliekų surinkimo ir apdorojimo darbų už mus efektyviai atlieka specializuotos įmonės. Tačiau su kita dalimi galime lengvai susitvarkyti ir patys.

Įstatymai ir padeda, ir komplikuoja

Kadaise nereikalingų daiktų ir likučių tvarkymo problema galėjo rūpėti tik pačiam žmogui. Tačiau laikui bėgant mūsų aplinka patyrė vis daugiau taršos, dėl kurios kenčia patys gyventojai. Dėl šios priežasties išsivysčiusios šalys ėmėsi reguliuoti šiukšlių srautus ir taip atsirado atliekų tvarkymo taisyklės. Jos skiriasi pagal regionus ir čia esančias utilizavimo galimybes. Kaip ir kone visi įstatymai, tokios taisyklės nuolat kinta. Jos vienu metu ir padeda efektyviai susitvarkyti su šiukšlėmis, ir sunkina kasdienę fizinių bei juridinių asmenų pareigą.

Šiuo metu mūsų šalyje galiojantys nuostatai – ne išimtis. Lietuva siekia išvengti atsilikusios valstybės vardo, atitikti Europos Sąjungos formuojamus standartus. Tačiau toks procesas – ilgas ir problematiškas. Pavyzdžiui, šiandien už atliekų surinkimą ir sunaikinimą moka tik tie, kurie turi nekilnojamojo turto. Tačiau čia slypi paradoksas: juk šiukšlių kiekį didina ir tokio turto tipo neturintieji.

Neretai pageidaujantys įmonių atliekamo šiukšlių tvarkymo net kelis kartus moka už nesuteikiamas paslaugas. Šiandienės taisyklės verčia vienodą kainą mokėti ir daug, ir mažai atliekų turinčius žmones. Už paslaugas neretai moka tie, kurie turi nenaudojamą žemės sklypą, o ūkininkai ir parkų, miškų savininkai šio mokesčio išvengia. Tačiau tokia nelygybė laikina. Atliekų tvarkymo įstatymas nuolat aktyviai keičiamas, siekiant užtikrinti kuo geresnes ir teisingesnes sąlygas. Be to, vertinantys ekologiją atliekomis gali pasirūpinti ir kitaip.

Nuo šiukšlės iki šedevro

Mūsų šalies atliekų tvarkymo taisyklės reglamentuoja saugų ir modernų procesą. Priklausomai nuo šiukšlių rūšies ar kilmės, įstatymuose nurodomos jų laikymo sąlygos, terminai, geriausi utilizavimo būdai. Itin griežtas nurodymų laikymasis tiesiog privalomas, kai atliekos yra pavojingos. Specialios pavojingų atliekų tvarkymo taisyklės užtikrina, kad tokios medžiagos nepakenktų nei patiems jų savininkams, nei aplinkiniams žmonėms, nei gamtai. Dalis šių atliekų yra sunaikinamos – tai ypač būdinga medicininėms atliekoms. Taip pat iš pavojingų medžiagų degimo metu išgaunama šilumos energija, kurią sunaudoja jėgainės.

Tačiau tuomet, kai atliekos yra nepavojingos, jos gali būti perdirbamos ir kitaip. Vienas pačių draugiškiausių aplinkai būdų susijęs su kūrybiškumu. Tokiu atveju nebūtinos net ir niuansų kupinos statybinių atliekų tvarkymo taisyklės. Kone bet kuris nebereikalingas, nebenaudingas mūsų aplinkos daiktas gali būti prikeltas naujam gyvenimui. Priklausomai nuo idėjos ir pastangų, įprastos šiukšlės virsta šedevrais. Ir tai – ne tik koliažai. Tinkamas atliekų rūšiavimas gerokai palengvina tokį procesą. Tačiau esama ir žmonių, kurie tyčia keliauja į sąvartynus tam, kad ten rastų unikalių, originalių detalių.

Šitaip sujungti tušti plastikiniai buteliai virsta vandens čiužiniais, vonios – originaliais gėlių vazonais, o padangos – apsauginėmis tvoromis automobilių stovėjimo aikštelėse. Įvairios smulkios elektronikos detalės gali virsti žavingais papuošalais. Vadovaujantis tokiu požiūriu atliekų tvarkymo taisyklės aktuali redakcija tampa nebe tokia reikšminga. Savitus nurodymus galima susikurti patiems. Žinoma, atliekų tvarkymo taisyklės jokiu būdu neturėtų būti ignoruojamos. Tačiau pavargus nuo nuolatinio naujų daiktų pirkimo ir naikinimo kartais verta pasistengti paversti aplinką „žalesne“. Tai – ne tik kūrybiškumo, bet ir išskirtinio ekologinio gyventojų sąmoningumo išraiška.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *