Archive for kvepalai

Kalvė-kalykla Lietuvoje

Minėtoji Valkininkų kalvė-kalykla buvo pastatyta ant užtvenkto Spenglos upelio mūsų minimame dokumente ant Spinolės upės; ir aptverta skaldytų sijų (storlenčių) tvora, o pati kalvė apkalta dranyčio-mis, kurios jau papuvusios ir reikalauja remonto.        nerudijancio-plieno-tureklai-1-www.metalo-gaminiai.ltVadinasi, kalvė buvo statyta iš skaldytų rąstų. Kalvės kalyklos dydis dokumente nenurody­tas. Pagal vidaus įrenginių aprašymą galima manyti, kad jos būta labai didelės (galbūt panašios j Lenkijoje sutinkamas didžiąsias kalves): ke­turios krosnys, žaizdrai, moliu aplipyti akmenys, trejetas ar daugiau odinių dumplių, keletas mechaninių, vandens srovės kilnojamų kūjų ir kt. Be to, su kalvės mechanizmais tikriausiai buvo sujungtas kieme sto­vėjęs malūnas. Šiaip ar taip, čia buvo ištisas gamybinis kompleksas, kokių Lietuvoje pasitaikė ir anksčiau, ir vėliau. Analogiška kalvė-lie-jykla buvusi Rudnioje (XVIII-XIX a.), panašaus tipo dar anksčiau -ir Vilniuje, bet konkrečių duomenų apie jas kol kas turime labai ma­žai. Apie XIX a. pabaigoje Vilniuje buvusias mūrines kalves galime spręsti tik iš Lietuvos valstybės istorijos archyve aptiktų brėžinių. Tai palyginti nedidelės, apie 8×7 aršinų (aršinas – 71,12 cm), su dengtais kaminais ir tradicinėmis kaimiško sūrio formos dumplėmis kalvės. Vie­na jų buvo savarankiškas pastatas ir turėjo dvejas dumples, o antroji pristatyta prie gyvenamojo namo ir jos planas iš esmės niekuo nesisky­rė nuo kitų visoje Lietuvoje paplitusių dvaro ir kaimo kalvių su viene­riomis dumplėmis. Jų statybai buvo keliami gana griežti priešgaisriniai reikalavimai.

Iš miesto tipo kalvių bene geriausiai iki šių laikų išsilaikė 1895 m. statyta mūrinė kalvė Klaipėdoje. Čia Šaltkalvių g. Nr. 1 nuosavą kalvę (šaltkalvę)-gamyklą turėjo pramonininkas ir spynininkas G.Kackė (G.Katzke), o greta (Nr. 2) gyveno jo pakviestas šaltkalvis F.Grimas (Grimm). Jie buvo ne tik geri kaimynai, bet ir bendradarbiai: be įvai­rių žemės ūkio mašinų, gamino ir savitus Klaipėdos krašto paminklus – kapų kryžius bei tvoreles. Nuo 1979 m. šie pastatai metalisto restau­ratoriaus Dionyzo Varkalio ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rūpesčiu buvo restauruoti. Juose įkurtas unikalus Mažosios Lietuvos kalvystės muziejus.

Panašių kalvių-kalyklų (ir liejyklų) buvo ne tik Klaipėdoje, bet ir šio krašto kaimuose. Čia masiškai gamino vienvagius ir kitokio tipo plūgus. Vien tik Kalotės kalvėje prieš Antrąjį pasaulinį karą per metus pagamindavo apie tūkstantį plūgų ir daugiau kaip šimtą zigzaginių akė­čių. Kalvių-gamyklėlių buvo Bajoruose, Kretingoje. Panašaus profilio kaimo kalvių buvo ir Švedijoje. Pramoninio tipo kalvėmis laikome tas, kurios transmisijomis ar kitaip būdavo sujungiamos su lentų ir gontų (malksnų) pjovimo, grūdų malimo ar kitomis panašaus pobūdžio dirb­tuvėmis. Jas paprastai sukdavo (varydavo) vėjo jėgainės turbinos arba jų gaminama elektra.

Ratų ir jų apkaustų gaminimo kalvė (su medžio ir metalo darbų skyriais) žinoma Sūduvoje (Šakių r., Gegužių k.). Medžio skyriuje bu­vo įtaisytos grūdų malimo girnos. Stambiausias ir įdomiausias, iš tolo matomas kalvio sodybos įrenginys – vėjo turbina, kuri ir suko minėtus mechanizmus. Sodybos šeimininkas – zanavykas Jonas Vaičiūnas, ne­eilinių gabumų kaimo kalvis, konstruktorius ir račius.

Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą ir karo metais Žasliuose (dab. Kaišiadorių r.) veikė akcinės bendrovės „Miškas“ įmonė, kurioje ga­mintos javų vėtyklės (arpai), taip pat vežimų ratai. Šiems gaminiams apkaustyti buvo pritaikytas senas mūro pastatas su įtaisytais dviem žaiz­drais ir dviem priekalais; šioje kalvėje-gamykloje dirbo šeši ar septyni kal­viai. Įdomu, kad nedideliame Žaslių miestelyje net karo metais (1942 m. buvo per šimtą įvairių amatininkų (tarp jų devyni kalviai, metalo konstrukcijos). Antai P.Gum-bio kalvė buvo pastatyta apie 1930 metus nedideliame (8 arų) sodybos kieme, visai arti gatvės, iš tradicinės šio krašto statybinės medžiagos -apvaliųjų sienojų (7×5 m), bet įėjimas į kalvę jau ne iš galo, o iš šone. žaizdras apmūrytas plytomis ir sujungtas su krosnimi – mėsos rūkykla (panaši rūkykla greta žaizdro buvo įrengta ir kitoje to paties rajon: Paparčių apylinkės kalvėje). Žemaitijoje, plačiame Šiaurės Vakarų Lie­tuvos regione, pasitaikė kalvių su duonkepėmis krosnimis, kartais i: pirtimis. XIX a. antroje pusėje kalvė su pirtimi pastatyta Rietavo dva­rui priklausiusiame tašytų rąstų pastate. Kalvės stogas dengtas tašyt:-nėmis lentomis, dvivėrės lentinės durys laikėsi ant keturių geležiniu vyrių (pirties durys, matyt, buvo vienvėrės, nes laikėsi ant dviejų vy­rių). Kalvėje buvo vienas, o pirtyje du langai. Žaizdras išmūrytas iš plytų ir sujungtas su tradiciniu žemaitišku dūmtraukiu. Kalvės pirties dydis apraše nenurodytas.

 

www.autogroup.lt

ARKLIŲ KAUSTYMAS

kalvyste-metalo-gaminiai.ltVienas svarbiausių ir dažniausiai atliekamų tiek dvaro, tiek ir kai­mo kalvių darbų buvo arklių pasegimas (ir naujų pasagų kalimas). Sia tema straipsnių nerašiau, tačiau remdamasis kalvių prisiminimais ir jų darbų užrašais, pamėginsiu čia nors iš dalies tą spragą užpildyti.

Šaukėnų dvaro (Kelmės r.; XIX a. vidurys ir antra pusė) kalvis Bar­kauskas ir Giedraičių kaimo (Radviliškio r.; XX a. pirma pusė) kalvis ir malūnininkas Aleksandras Šidlauskas savo užrašuose pažymėjo daug at­vejų ir faktų, iš kurių matome, kad šie gabūs ir darbštūs kalviai yra nuka­lę aibę naujų pasagų (kartais vienu kartu net kelias dešimtis!) ir pakaus­tė tiek pat daug darbinių ir staininių arklių. Kartais jie kaustė tik po 2, rečiau po vieną arba ir (pagal reikalą) visas keturias arklio kojas. Be to, arklių kaustymą reikėtų skirti prie sezoninių kalvio darbų ( „Kal­vystė Lietuvos dvarų dokumentuose tureklai„). Šiuos faktus liudija ne tik čia pa­minėtų, bet ir kitų kalvių netgi labai kruopščiai padieniui surašyti jų įvai­riausi darbai (pvz., Labgirių dvaro kalvio Rotenbergo ir kitų). Dažnai kalvių darbų užrašuose tiksliai nurodoma, kiek ir už kiek pirkta geležies pasagų ir pasagvinių kalimui ar tiesiog arklių kaustymui. Kartais kai kurie kalviai, pvz., Jonas Stočkus iš Joniškėlio, kalė pasagas parduoti turguje arba urmu atiduoti jas į parduotuvę.

XIX a. viduryje pradėjus veikti pašto trasoms Vilnius-Maskva, Vil­nius-Kaunas ir kitoms, nepaprastai didelę reikšmę turėjo arklių trans­portas. Todėl didesnės pašto stotys Lietuvoje turėjo savo kalves ir kal­vius, kurie ne tik taisė įvairias transporto priemones (pvz., tarantasus), bet ir kaustė pašto arklius. Tuo pat metu Latvijoje pašto arklius dažniau kaustydavo dvarų kalviai. Didelį dėmesį bei reiklumą taisyklingam arklių pasegimui skyrė Lietuvos kariuomenės veterinarijos tarnyba. Kaip jau esu minėjęs, tarpukario Lietuvoje Kaune, Šančiuose, buvo įsteigta arklių kaustymo mokykla (kursai), kurią iki sovietinės okupa­cijos (jei neapgauna statistika) buvo baigę apie 2000 kalvių iš įvairių Lietuvos apskričių. Tos mokyklos vedėjas  K.Mašanauskas pa­rašė ir išleido jau minėtą „Arklių kaustymo vadovėlį“. Panaši arklių pasegimo mokyklos kalvė veikė ir Klaipėdos krašte, ja rūpinosi ir griež­tai kontroliavo Amatų rūmai. Minėtame K.Mašanausko vadovėlyje, taip pat ir pačiuose kursuose kalviai buvo supažindinami ne tik su ben­dra arklio išvaizda bei anatomija, bet ir ypač su arklio kanopos sudėti­mi, arklio stovėsena ir eisena. Aptariamos netaisyklingos ir nesveikos kanopos bei jų kaustymo ypatumai.

Dar 1953 m. veterinarijos mokslų kandidatas doc. Tomas Šniukšta parašė gana didelį (179 p., 8000 egz. tiražu) vadovėlį „Kanopų ir nagų kaustymo pagrindai“, kuriame nuro­dė ne tik arklių kaustymo reikšmę bei uždavinius, bet ir apžvelgė ar­klio, ypač jo kulkšnies ir kanopos, anatominę sandarą ir netgi pateikė trumpą arklių kaustymo istoriją, taip pat aptarė kalvę, jos inventorių, pasagų kalimą ir arklio kaustymo technologiją. Ir tik 1993 m., jau atkū­rus nepriklausomybę, tas pats autorius parašė tarsi sutrumpintą minė­to vadovėlio variantą „Arklių kaustymas“ (8000 egz. tiražu išleido Mokymo metodikos centras). Šioje mo­kymo priemonėje nuodugniai aptariama kalvių įranga, specialūs įran­kiai įvairių rūšių pasagoms gaminti, taip pat smulkiai aptartas specia­lios paskirties ir netaisyklingos eisenos arklių kaustymas. Nedidelis sky­relis, kaip ir anksčiau minėtame vadovėlyje, yra paskirtas kumeliukų ir subrendusių arklių kanopų priežiūrai. Šį informatyvi, nors ir labai glaus­tą, arklių kaustymo leidinį reikėtų išleisti pakartotinai.

Kvepalų istorija

Prasidėjo ne itin tinkamas metas prabangos prekių pramonei. Tačiau Sen Luji fabrikui pavyko išsilaikyti. Nuo 1800 metų jis vėl pradėjo gaminti produkciją. Tuo tarpu Bakara stik­lo fabrikas labai sunkiai vertėsi. 1816 m. jį nupirko ponas Dartigas (d%Ar-tigues), buvęs Sen Luji fabriko direktorius. Triumfuojanti buržuazija kriš­tolą pavertė savo pasiturinčio gyvenimo simboliu: puošnūs stalai, salo­nuose spindintys sietynai, brangūs flakonai kvepalams – tai vis gerovės požymiai.

Sen Luji fabrike flakonai kvepalams pradėti gaminti apie 1830 metus. Jdiegus naujus formų liejimo būdus, pavyko atgaminti garsųjį „deimanto šlifavimą“. 1837 m. imta taikyti filigrano, o 1844 m. – spalvų technologi­ją. Luji Filipo laikais tai leido sukurti opalo spalvos krištolo gaminius. Puikiausi flakonai buvo pagaminti tarp 1848 ir 1850 metų. Tuomet stikli­ninkai galėjo panaudoti opalo spalvos krištolo įvairiaspalvius sluoksnius ir atkurti besikeičiančių atspalvių įvairovę. Antrosios imperijos metais buvo madingi šlifuoti stiklo gaminiai plokščiais šonais. Apie 1870 metus, nau­dojant graviravimą rūgštimi, Sen Luji fabrikas ėmė specializuotis puošti stiklą auksu. Nuo 1925 m. čia buvo gaminami flakonai to meto garsie­siems parfumeriams – Fransua Koti, L.T. Piveriui, Buržua, Žanui Patu. Fabrikas ypač išgarsėjo pagaminęs Sanel firmai garsųjį keturkampį flako­ną kvepalams N° 5.

Parfumeriai pilni idėjų, tad stiklininkai stengėsi neatsilikti. 1907 m. Sen Luji atidarytas naujas šlifavimo cechas. Po ketverių metų fabrikas re­konstruotas ir išplėstas, kad galėtų pagaminti penkis tūkstančius flakonų per dieną. Užsakovų sąraše randame visas garsiąsias kvepalų firmas. Koti, Ubigano, Cerleno, Mitsouko ir Lheurehleue kvepalų flakonų kamš­čius, primenančius žandaro kepurę, pagamino Bakara krištolo fabriko spe­cialistai. Po Pirmojo pasaulinio karo Bakara fabrikas gamino flakonus Po­liui Puarė, Žanui Patu, Elizabetai Arden, jos Ifs you kvepalams. 1945 m. fabrikas pagamina flakoną Le Rua Solei (Le RoySoleil – „Karalius Saulė“), pagal Dali pieštą eskizą, po to daugybę flakonų Dioro, o neseniai – Pako Rabano bei Džianio Versačės kompozicijoms. Fransua Koti, XX amžiaus pradžioje naudojęsis tiek Sen Luji, tiek Bakara krištolo fabrikų paslaugo­mis, daug nuveikė, kad būtų sukurta Laliko firma. Renė Lalikas (Renė Laliųue), išradęs būdą kaip mechaniškai apdirbti labai sudėtingus krištolo gaminius, sukūrė Koti, paskui Rožė Gale, Ubigano, Dorsė, Vorto ir ki­toms to meto žinomoms firmoms flakonus, kurie tik dar labiau išgarsino tas firmas. Po Antrojo pasaulinio karo Laliko sūnus Markas atliko dau­giausia Ninos Riči užsakymus. Garsieji balandžiai, grakščiai išskėtę spar­nus ant L“air du temps flakono kamščio, dar ilgai primins Marko Laliko talentą. Daugiau apie parfumeriją rasite mūsų svetainėje http://www.kvepinkis.lt/1566-moteriski-kvepalai

Metalo gaminių gamyba

Metalo gaminiai – vieni patvariausių, todėl nieko nuostabaus, kad paskutiniu metu vis dažniau užsakoma metalo turėklų, laiptų, tvorų ir t.t. Laikas patvirtina, kad šis pasirinkimas tikrai teisingas, nes galima tikėtis, kad metaliniai gaminiai tarnaus tikrai ilgą laiką.

Vis dėlto, gana dažnai pasvarstoma, kaip išsirinkti patikimą gamintoją ir būti užtikrintiems dėl puikios gaminių kokybės skardininkus. Taigi, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?

Visų pirma, galite atkreipti dėmesį į gamintojo darbo patirtį – turbūt nereikia nė sakyti, kad įmonėmis, turinčiomis didelę darbo patirtį, paprastai pasitikima kur kas labiau. Šiandien įmonių, užsiimančių metalo gaminiais, rasime tikrai ne vieną ir ne dvi, todėl skardinimo darbai rinktis tikrai bus iš ko.  Dauguma jų turi savo internetinius puslapius, todėl apie šias  įmones galėsite pasiskaityti tiesiog internete.

Gana dažnai didžiausias dėmesys kreipiamas į kainą, tačiau tai neturėtų būti pagrindiniu rodikliu, renkantis patikimą gamintoją. Kartais susižavima įvairiais skelbimais skelbimų portaluose, nes juose siūlomos labai nedidelės kainos. Vis dėlto, savo paslaugas gana dažnai siūlo ir pavieniai asmenys, o jų patikimumu ne visada galime būti užtikrinti 100 procentų. Kas kita – kreiptis į metalo gaminių įmones, kuriomis paprastai galima pasikliauti, nes jos prisiima atsakomybę už  savo atliktus darbus ir gana dažnai suteikia garantiją. Metalo gaminiai yra ilgaamžiai, tačiau labai svarbu, kad jie būtų pagaminti itin kokybiškai.

Apie įvairias įmones galite pasiskaityti atsiliepimus internete ir susidaryti pirminį įspūdį apie tam tikros bendrovės patikimumą. Vis dėlto, apie didesnes įmones gana dažnai galima rasti ir neigiamos informacijos, ir tai tikrai nestebina – esant dideliam užsakovų kiekiui, visada atsiras vienas ar kitas nepatenkintas klientas, kuris gali palikti ir neigiamą atsiliepimą. Deja, žmonės yra labiau linkę palikti neigiamus komentarus nei teigiamus, taigi, šia informacija aklai pasikliauti tikrai nevertėtų.

Renkantis metalo gaminių įmonę, galite palyginti skirtingų bendrovių siūlomas kainas ir sąlygas. Kadangi rinktis tikrai yra iš ko, tai gali šiek tiek užtrukti. Laimei, dabar tai galima padaryti tiesiog internetu ir nesugaišti daug laiko.metalo gaminukai

Taigi, renkantis metalo gaminių įmonę, galite įvertinti tam tikrus dalykus: įmonės darbo patirtį, siūlomas paslaugas, įkainius, o taip pat ir atsiliepimus. Nors jais ne visada galima pasikliauti, tačiau gana dažnai tai gali leisti susidaryti pirminį įspūdį apie įmonę ir padėti kiek lengviau apsispręsti, nes šiandien rinktis tikrai turime iš ko.

Šaltinis paimtas iš www.statybanamo.lt

Pasitikėjimas savimi – kaip jį išsiugdyti?

Niekam ne paslaptis, kad labiausiai žmogui žavesio prideda pasitikėjimas savimi. Nors dažnai teigiama, kad „kuklumas žmogų puošia“, tačiau tai gana dažnai painiojama su menkavertiškumu. Niekam ne paslaptis, kad pasitikintis savimi žmogus gali pasiekti kur kas daugiau, tačiau kaip išsiugdyti pasitikėjimą savimi, kai atrodo, jog nesiseka viskas, ko tik imamasi?

Visų pirma, norint pasiekti gerų rezultatų, vertėtų nustoti save lyginti su kitais. Gana dažnai savų tikslų pasiekti kliudo savęs lyginimas su kitais, atrodytų, kur kas sėkmingesniais žmonėmis, tačiau čia daroma labai didelė klaida – norint pasiekti savų tikslų, visų pirma vertėtų nebijoti būti savimi ir nelyginti savęs su kitais.

Taip pat labai svarbu tikti savo sėkme – net jei ir nepasiseka kelis kartus iš eilės, nevertėtų nusiminti. Teigiamas nusiteikimas labai svarbus visose gyvenimo situacijose, ir tikrai dažnai tai lemia puikius rezultatus.

Pastebėkite ir mažus dalykus – nevertėtų pamiršti, kad viskas susideda iš smulkmenų, taigi, vertėtų save pagirti net ir už visai nedidelius pasiekimus. Nors tai gali atrodyti ir visai nereikšminga, tačiau įsitikinsite, kad tikrai taip nėra. Norint užfiksuoti savo laimėjimus, galite įsigyti užrašų knygelę, kurioje surašysite savo pasiekimus. Kai aplankys neigiamos mintys ir atrodys, kad niekas nesiseka, tiesiog paskaitykite savo užrašų knygelę, ir įsitikinsite, kad viskas tikrai nėra taip blogai.

Pasitikėjimas savimi neįgyjamas per vieną dieną, taigi, neverta tikėtis, kad viskas pasikeis labai greitai. Norint įgyti pasitikėjimą savimi, reiks įdėti šiek tiek pastangų, ir viskas pakryps į gerąją pusę.

Nepamirškite, kad  vertėtų nuolat tobulėti: gilinkite savo žinias profesinėje srityje, atraskite, kas jums patinka labiausiai, užsiimkite mėgstama veikla. Greitais įsitikinsite, kad įdėtos pastangos atsiperka su kaupu.pasitikiusavimi.lt

Deja, kartais nutinka taip, kad žmonės taip ir pragyvena visą savo gyvenimą… tiesiog svajodami. Deja, norint tapti sėkmingu ir pasitikinčiu savimi, teks veikti, o ne laukti, kol gyvenime kas nors pasikeis.

Gana dažnai nepasitikėjimą savimi lemia išvaizda. Ne visus dalykus galime pakeisti, tačiau tikrai galime pasirūpinti geresne kūno forma, laikysena, gražia šypsena, šukuosena ir t.t. Jei nesate patenkinti savo išvaizda, keiskitės, tačiau visų pirma darykite tai dėl savęs, o ne dėl kitų.

Taigi, pasitikėjimą savimi lemia daugybė veiksnių, ir norint tapti labiau pasitikinčiu, vertėtų nedelsiant imtis veiksmų: užsiimti mėgstama veikla, tobulinti savo žinias ir įgūdžius, taip pat kartais pravartu ir keisti išvaizda, tačiau visų svarbiausia – girti save ir už mažus pasiekimus bei tikėti savo sėkme.

Praustuvės ir praustuvo įrengimas

Praustuvė tai yra būtinas vonios atributas ir tualeto interjero detalė. Praustuvių būna visada pačių pačių įvairiausių ir išskirtiniai.

Jos ivairiapusiškai skiriasi savo spalvomis, formomis bei įrengimo būdais juose. Vienas naujausių variantų būtų.

1. praustuvės dubenėlių pastatymas ant pačio stalviršio. Taip įrengiamos praustuvės atrodo kurkas originaliau ir taps viso vonios kambario akcentais Read more

Skiedinio Gamyba Betonuojant

Skiedinio gamyba
Pusiau sausų mišinių gamyboje mes paprastai naudojam vokiečių įmonių betono siurblius PUTZMEISTER, kurių ypatinga kokybė yra patikrinta jau senai. Skiedinių gamybos procesas vyksta esant statybų aikštelėje. Skiedinys pasitelkiant statybines šlangas pateikiamas į ta atlikimo vietą kur betonuosime. Technika yra ypatinga tuo kad yra mobili, todėl lengvai ją perkeliame iš vienos statybv Read more

Kaip kuriami kvepalai

Kvepalų išradėjai dažnai būna ypatingai išskirtiniai menininkai. Taigi taip kurdami, bei išgaunami kvepalui, šie kūrėjai ilgai daro eksperimentus, kvepalų kūrėjai nepagaili nei laiko nei pinigų.

Kvepalų buteliukų gamintojo prekės ženklai „Nina Rici“ – prieš keletą metų įkurtas Roman Rici.

Christian Dior j’adore

J’adore kvepalai yra modernūs bei spalvingas aromatais apibūdinamas darinys, kuris tapo neįtikėtinai populiarus. Christian Dior j’adore dažniausiai moterų apibūdinamas kaip dienos šviesos aromatas. Jo ypatingai prabangus aukso kvapas spindi išskirtinai ant odos, lyg nutviekstas saulės spindulėlių. Klasika bei ambicija dvelkianti bei atsispindi šio buteliuko formoje, čia apibūdinama kaip Graikijos Amf Read more

Orai Lietuvoje

Lietuviški orai būna ypatingai permainingi ir nenuspėjami paprastam piliečiui todėl reikslingos hidrometeorologinės stotys kurios gan tiksliai nurodo dabartinę esama temperatūrą ,vėjo greitį,drėgnumą,kai kurios stitys esančios prie automobilių kelių nurodo asfalto temperatūrą,sniego ar vandens kiekį ant kelio dangos bei žiemos metu paprastai praneša apie slidžios dangos būklę.Hidrometeorologai gali orus nuspėti i pri Read more