Fotografijos atsiradimas

Fotografijos atsiradimas – svarbus XIX amžiaus reiškinys. Dabar pilna skelbimų kaip vestuvių fotografas, fotografas, reklamuojančius savo paslaugas.
Camera obscura – prietaisas, projektuojantis daikto vaizdą plokštumoje – fotoaparato pirmtakas. Tai tamsus kambarys ar dėžutė su vienoje sienoje įtaisyta skylute, pro kurią krintantys spinduliai priešingoje sienoje atspindi apverstą prieš skylutę esantį vaizdą. Prietaise dažnai įmontuojamas veidrodis, kad vaizdas būtų normalus, neapverstas. Renesanso epochos dailininkai naudojo panašų prietaisą, padedantį piešti. Seniausia camera obscura buvo mažas kambarys, ant kurio galinės sienos dailininkai galėjo nubrėžti suprojektuotą vaizdą.
Visi fotoaparatai skiriasi savo atvaizdo fiksavimo laikmena, naudojamomis fotomedžiagomis, jų rūšimis, konstrukcija, gaunamo atvaizdo kadro dydžiu, objektyvo savybėmis, galimybėmis, pritaikymu ir dar daugeliu kitų dalykų. Nuo viso to, be abejo, priklauso ir kaina.
Išsirenkant fotoaparatą, visų pirma būtina atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
o fotoaparato formatą, priklausantį nuo naudojamos fotojuostos pločio ir fotomedžiagos rūšies;
o neveidrodinis ar veidrodinis;
o su blykste ar be jos;
o automatizavimo kiekio.
Visi fotoaparatai šiuo metu skirstomi į dvi pagrindines grupes:
• bendrosios paskirties;
• specialios paskirties.

Nūdienos fotografija yra pusiaukelėje tarp fotojuostų ir elektroninių duomenų. Neįkainojami naujų technologijų privalumai, skirti didžiulei nekantraujančių vartotojų rinkai, garantuoja sparčią šios technikos srities pažangą. Todėl svarbu stebėti visas naujoves, žinoma, nepamirštant, nuo ko viskas prasidėjo.

Bendrosios paskirties fotoaparatai

Juose vaizdas fiksuojamas fotojuostoje. Tokie fotoaparatai gaminami jau daugiau nei šimtmetį, neretai ši technologija vadinama ne juostine, o tiesiog tradicine. Pagal naudojamos fotomedžiagos rūšį fotoaparatai skirstomi į šias grupes:
• miniatiūriniai,
• siaurajuosčiai;
• plačiajuosčiai;
• plokšteliniai;
• diskiniai.
Atskirą grupę sudaro fotomėgėjų plačiai naudojami momentiniai, arba POLAROID tipo, fotoaparatai. Čia būtų galima priskirti ir naująją fotografavimo sistemą – APS.

Miniatiūriniai fotoaparatai.
Jie yra tik šiek tiek didesni už degtukų dėžutę, kartais vadinami kišeniniais. Jų fotojuosta – 16 mm (110 tipo), joje telpa 12, 20 arba 24 kadrai. Didžiausias kokybiškų nuotraukų formatas – 9×13 cm. Tokie fotoaparatai skirti nekvalifikuotam vartotojui. Juos anksčiau (ir dabar) labai naudojo žurnalistai, paparaciai, jie puikiai tinka norint nufotografuoti nepastebimai.
Tokie fotoaparatai gali būti su keliais objektyvais, turėti teleobjektyvą, makrofotgrafavimo lešį, blykstę. Ekspoziciją galima nustatyti tiek rankiniu būdu, tiek automatiniu. Fotografas turi labai atsakingai rinkis savo darbo priemonę, kuri tarnaus jam ilgą laiką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *