Gamybos planavimas

Gamybos planavimas

Gamybos planavimas

Pamenu, kai ketinau stoti į universitetą, mane domino kai kurios studijų programos, susijusios su gamyba. Galbūt tai įtakojo faktas, kad būdamas dar vaikas, sovietiniais laikais, dažnai apsilankydavau mamos darbovietėje kur ji vadovavo gamybinės įstaigos personalui, ir lėkdavau per visas gamybines linijas – man taibuvo slėpiningas daiktų atsiradimo pasaulis, kuriame visi darbuotojai buvo lyg stebukladariai, didelių aparatų pagalba galintys kurti stebuklus. Tačiau romantika, pasirodo, gamybos procese nelabai kvepia. Pradėjęs nagrinėtis studijų programas suvokiau, koks svarbus gamybos planavimas, kad gamyba nėra tiesiog žaliavų pavertimas daiktais, jog tai ir žaliavų tiekimo apskaita, ir gamybos išlaidų apskaita, ir sudėtingas gamybos procesų planavimas bei kontrolė. Taip pat suvokiau, jog konkurencinė įtampa tvyro ir tarp gamybos įmonių, o būtent planavimas – vaikiškam daiktų gaminimo pasaulyje nesuvokiamas ir nematytas dalykas lemia gamybos rezultatus. Norint planuoti, reikia mokėti apskaičiuoti, analizuoti, matuoti, būtina greita reakcija ir platus akiratis. Be to, vis įdomesnis darėsi paslaugų teikimas, komunikacija – tai, kas nuo gamybos planavimo nutolsta per šviesmečius. Taip aš ir netapau su gamyba susijusių mokslų krimtėju, tačiau ir vėliau, jau baigęs socialinių mokslų studijas, po truputį domėjausi kas yra produkcijos gamybos planas, kaip vyksta pats gamybos planavimas. Kaip kitam filatelija, taip man įsivaizduojamos įmonės gamybos planavimas tapo laisvalaikio pomėgiu. Užsirašęs laisvuoju klausytoju į kai kurias Gedimino technikos universitete skaitomas paskaitas, sužinojau kas yra operatyvusis gamybos planavimas, kokį vaidmenį gamybos planavimui turi bendrasis įmonės veiklos planavimas.

Tačiau kas gi yra tas gamybos planavimas? Tai gamybos procesų organizavimo dalis, skirta aiškiam procesų apibrėžimui, atsakomybės paskirstymui, rezultatų vertinimo kriterijų nustatymui ir kitiems gamybos procesams suplanuoti.

Gamybos planavimas – YouTube

Universitete per paskaitas ir tarp jų geriausias draugas buvo sąsiuvinis ryškiu pavadinimu “gamybos planavimas konspektas”. Nors kaip laisvam klausytojui man nepriklausė, kiekvieną savaitę buvo paruošiamas ir paties studijų dalyko gamybos planavimas namų darbas. Pamenu, vieną kartą dėstytojas, žinodamas, kad aš esu laisvasis klausytojas ir mano darbų nereikės vertinti, pateikė atliktą praktinę užduotį kaip pavyzdį kitiems studentams. Iš tikrųjų, tą dieną rimtai svarsčiau galimybę stoti į mokamą vietą ir mokytis to, kas, mnors manęs neįtraukė, tačiau nepaleido nei per žingsnį. Kai studentams buvo leista pasirinkti kursinių darbų temas, aš pats pradėjau savo kompiuteryje pildyti pagal visus reikalavimus dokumentą abstrakčiu pavadinimu “gamybos planavimas kursinis”. Tai buvo bendro pobūdžio darbas pačiam sau – apibendrinimas mano paties išvestos gamybos planavimo teorijos, kuri gimė dar vaikystėje ir susiformavo klausant paskaitų. Kiek žinau, darbą užbaigiau pirmasis iš vadinamojo savo kurso, ir įdomumo dėlei nunešiau paskaitas skaičiusiam dėstytojui. Atsakymo laukiau tris savaites, kai dėstytojas paskambino ir pakvietė atvykti į universitetą pasikalbėti. Kiek sunerimau, kad man bus pasakyta, jog gamybos planavimas tikrai nėra mano sritis ir aš tiesiog be reikalo mokėjau pinigus. Kaip nustebau, kai dėstytojas pasakė, jog per kelis metus, kai dėsto šį dalyką, pirmą kartą laikė rankose darbą, kurio dalis mielai panaudotų vesdamas paskaitas ateinančioms kartoms ir paklausė ar nebūčiau nieko prieš, jei jis paminėtų mane bei mano darbą savo straipsnyje, kurį kaip tik galvojo kaip užbaigti. Žinoma, sutikau. Tai vainikavo visas kvailas mano svajones apie tai, kaip aš vadovauju savo susikurtos organizacijos gamybos skyriui ir įrodė, kad visi tie metai nebuvo veltui. Kartu tai buvo paskutinis kartas, kai gamybos planavimas sulaukė didesnio mano dėmesio – įgyvendinęs vieną savo svajonę, ėmiausi realizuoti kitų, kiek žemiškesnių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *