Kosmetika

Pokalbis su psichologe: kai kosmetika tampa priklausomybe

Jeigu jau pripažįstame, kad nuolatinis kažkokio dalyko vartojimas yra priklausomybė, tai nieko keisto, jeigu ir kosmetika gali būti suvokiama kaip kažkokia priklausomybė. Kas tai – dvidešimt pirmojo amžiaus manija ir liga? Kaip su ja kovoti, ir ar reikia su ja kovoti? Ar mokyklose reikia kokių nors prevencijų, o galbūt turėtume jau darželyjesu vaikučiais piešti agitacinius plakatus su užrašu – profesionali kosmetika nebūtinai yra tai, ko tau reikia? Apie visa tai ir dar kur kas daugiau – kalbamės su visų sričių eksperte ir psichologe Giedre, šiuo metu konsultuojančia daugybę moterų, kurioms kosmetika nesciosioms jau tapo tikra priklausomybės diagnoze.

Laba diena, Giedre, sakykite, ar galime laikyti, jog egzistuoja toks dalykas kaip priklausomybė, kurią sukelia kosmetika internetu?

Tikrai ne tik internetu, tačiau tikrai priklausomybė. Taip, šių dienų pasaulyje esti itin trapus ryšys ar riba tarp to, kas dar normalu, o kas jau laikoma nukrypimu nuo normos. Vienoms moterims atrodo, kad naturali kosmetika yra būtent ta norma, kitoms atrodo nukrypimas, jeigu ją naudoji, trečių gi niekaip neįtikinsi, kad normalu yra ir nenaudoti, sakykime, jokios kosmetikos apskritai. Tačiau, jeigu žvelgsime į tą kategoriją moterų, kurios nebegali net šiukšlių maišo į konteinerį išnešti, prieš tai nepasipudravę nosytės – tada taip, mes galime teigti, jog toks dalykas kaip priklausomybė nuo makiažo priemonių tikrai yra, ypač jeigu dar ta kosmetika su placenta.

Placenta? Kaip tai susiję su priklausomybe?

Čia išsivysto didelė psichologinė ir ko gero mokslininkų dar nenustatyta ir tiksliai neįvardijama priklausomybė nuo gyvybingiausio pasaulyje organinio papildo – placentos. Iš jos yra gaminama ir kosmetika vyrams, tačiau daugiausiai jos kuriama moterims. Esmė paprasta – baltymai labai gerai maitina, tačiau taip pat ir sukuria pirmapradį motinystės ryšį. Čia panašiai kaip priklausomybė nuo religijos, kai tau itin svarbu yra justi tėvišką ar moterišką globą, kai nori žinoti, kad kažkokia uakštesnė jėga tavimi rūpinasi. Aišku, tokia kosmetika pigiau tikrai neparsiduoda, todėl kartais gali visa ta religija net panašėti į sektą.

Ar pas jus ateina moterys, jaučiančios priklausomybę makiažui? Ar jos pačios tai suvokia kaip problemą, ar į aikštę tai iškeliate jūs?

Dažnai jos vadovaujasi principu kosmetika – akcija – perku. Tada aš sakau joms – bet palaukite, o kam jums viso to reikia? Jos atsako: tai mums reikalinga, nežinome kodėl, bet privalau tai įsigyti, kol dar nepraleidau pinigų kur nors kitur. Ir taip ir atsitinka jų komodos, jų tualetai prisipildo kosmetika internetu pigiau prisipirkta, dažnai netgi nenaudojama. Argi tai ne ne priklausomybė? Žinoma, kad priklausomybė, tik dažnai moterys to pačios nesuvokia, ir problemą akcentuoti turiu aš. Tai, atsakant į jūsų klausimą, taip, kad kosmetika yra priklausomybė, suvokia, toli gražu, ne visos moterys, ir joms reikia atverti akis.

Na o kai atveriate jas, kaip tada sekasi? Ar pavyksta panaikinti tokią priklausomybę kosmetika?

Įvairiai pasitaiko. Kai kurios iš karto suvokia – kad ką aš čia, velniai griebtų, veikiu? Juk gyvenu pilnavertį ir kokybišką gyvenimą, kam gi man reikalinga ta visur naudojama kosmetika? Ką, aš negraži be jos? Tačiau dažnai reikia ir man įsikišti, reikia daryti specialius atsipalaidavimo pratimus, kad moterys suprastų šią problemą. Kaip taisyklė, perdėtas potraukis naudotis kosmetika išreiškia ne ką kita, o būtent per mažą meilę sau, arba meilės stoką iš aplinkos. Tada grįžtame į pradžių pradžią ir seka ilgi pašnekesiai apie viską ir apie nieką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *