TVF ir Lietuva

money-rain-falling-euro-banknotes-isolated-white-background-33706083Tarptautinis valiutos fondas ir kodėl Lietuva, atsiradus progai nepasinaudojo fondo teikiamomis paslaugomis. Gaila, ekonomika domėtis pradėjau tik prieš 6 metus, bet menu tokį įvykį, kai dvi šalys – seserys. Lietuva ir Latvija pasirinko skirtingus krizinės situacijos sprendimo būdus. Latvija pasinaudojo tarptautinio valiutos fondo paskola, o Lietuva pasirinko “išbridimą iš krizės pakelta galva”. Šis įvykis sukėlė daug diskusijų. Man labiausiai patiko tarptautinio valiutos fondo veiksmų ir atoveiksmių santykis. Principas yra labai panašus kaip ir visų fondų, surenkami pinigai ir iš jų daromos pagalbos priemonės paprašiusiems. Mainais už tai valiutos fondas griežtai reguliuoja šalies ekonominį gyvenimą, kad ši paskola būtų kuo greičiau grąžinta. Įdomu tai, kad valiutos fondo priemonės ne visada laikomos rekomenduojamomis, tinkamomis ir sveikintinomis. Pirma fondas iš esmės yra turtingesnių šalių pinigais ir, žinoma, balsavimo galia valdomas vienetas. Tai iš esmės turtingieji remia silpnuosius už tai reikalaudami imtis tam tikrų priemonių šalies ekonomikos valdyme. Kartais tos priemonės būna tokios “smaugiančios”, kad pats principas iš esmės laikomas kapitalistiniu ir nešančių naudą tik fondui, o ne tam fondo nariui, kuris prašo pagalbos. Tas fondo narys dažnai neturi net svaraus balso fonde, taigi, tokios turtingos šalys kaip fondo lyderis JAV, kuris, žinoma, yra įleidęs daugiausia pinigų, turi net 16-17 proc. Balsų, kai tuo metu visos Baltijos šalys (išskyrus Rusiją) sumoje teturi tik 3,34 proc. O tarp jų yra tokios stiprios ekonomikos šalys, kaip Danija, Norvegija, Švedija ir Suomija. Taigi peršasi išvada, kad tarptautinis valiutos fondas iš esmės yra turtingųjų šalių diktavimo silpnesnėms šalims priemonė. Ir čia tik vienas iš kelių kritikos jai aspektų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *