Vestuves

Kodėl vis dažniau nusprendžiama vestuves Lietuvoje kelti?

Vestuves

Vestuves

Užsienyje gyvena keli milijonai lietuvių. Kažkur netgi teko skaityti, kad jei visi iš Lietuvos išvykę žmonės dabar grįžtų į mūsų visų mylimą Tėvynę, tai nelabai būtų vietos kur juos apgyvendinti. Jeigu dabar turime kiek mažiau nei tris milijonus žmonių, tai kur sudėtume dar kelis milijonus? Na bet čia daugiau apie vestuves. Vien mano aplinkoje yra daugybė žmonių – dešimtys turbūt draugų, kurie su savo naujosiomis antrosiomis pusėmis – grįžta į Lietuvą vien tik tam, kad jų vestuvės galėtų vykti šioje šalyje. Priežasčių tam yra, manau, kad labai daug, tiesiog ne visi nori dar jas pripažinti, o kiti netgi supyksta, kuomet jiems pabandai į akis tai pasakyti. Tačiau juk svarbiausia tai, jog žmonės grįžta į savo gimtinę tam, kad galėtų susituokti čia. Juk tai ir visokie vestuviu paprociai, ir artimieji dauguma čia likę, ir taip širdžiai mielesnis kraštas. Jeigu taip trumpiau sakant, tai savas kraštas čia. Anapus jūrų ir vandenynų vestuves kitaip žmonės kelia, todėl ne visiems tai atrodo priimtina. Mūsų šalyje žmonės moka švęsti ir žino kaip tai reikia iš tiesų daryti. Čia net pirsliai kitokie būna negu svetur.

Tai kaip gi vis dėlto atrodo lietuviškos, storos, tačiau galingos visomis šio žodžio prasmėmis vestuvės? Pirmas įspūdis, kad tai turi būti kelios dešimtys žmonių, taip virš pusės šimto daugiau mažiau. Tada turėtų būti didelė, talpi ir labai edrvi sodyba, kurioje vietos užtektų visiems, na ir žinoma su visokiomis pirtimis ir panašiai, kad vestuves užbaigti poilsiu prie vandens arba pačiame vandenyje. Tačiau pastaruoju metu žmonės kažkaip supaprastėjo ir pradėjo labiau vertinti kokybę. Jiems nereikia kažkokių itin prašmatnių apartamentų, jiems nėra būti limuzinai, o vestuviu scenarijus kažkuo super ypatingas. Taip, yra dar tokių žmonių, kuriems reikia tik ką mano išvardintų visų šventės atributų, tačiau tokių žmonių kuo toliau, tuo mažiau jų belikę, nes vertinti šventę, ar gera ji, ar ne, pagal turėtas išlaidas yra ligotų žmonių bruožas, kurie tik ir laukia klausimų: „kiek kainavo tavo vestuves kaina turbūt buvo labai didelė“. Todėl daugėjant normalių žmonių, kurie vertina ne tik pinigus, bet vertina visos šventės esmę, darosi vis smagiau gauti kvietimą atvykti į draugų, artimųjų ar giminaičių vestuves. Tokiose šventėse net vestuviai sveikinimai būna visiškai kitokie – nuoširdūs, su mintimi, bet tuo pačiu ir paprasti.

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, aš manau, kad lietuviai ir grįžtą į gimtąjį kraštą švęsti vestuves, nes čia gali susirinkti patys artimiausi ir labiausiai norimi pamatyti žmonės, taip pat pati aplinka, jog tai darai Lietuvoje suteikia vidinio džiaugsmo, nes, mano manymu, dauguma arba didžioji pusė lietuvių giliai širdyje nori sugrįžti į tėvynę. Todėl teko girdėti dažnus atvejus, kad žmonės būdami užsienyje, ten gyvendami nuolatos, kreipiasi elektroniniais laiškais ar mobiliaisiais telefonais į čia gyvenančius, jog visas vestuviu planavimas būtų padarytas. Juk jiems patogu, jog jiems būnant ten toli, čia kažkas galėtų absoliučiai viskuo pasirūpinti, viską užsakyti, sudėlioti visą programą ir numatyti detales. Žmonėms čia yra darbas rengti tokias šventes. Ir užsienyje gyvenantys lietuviai grįžta ir smagiai atšvenčia. O turbūt po kelių dešimčių metų, o gal ir tiek net nebelaukę, čia atvyks vestuviu metines paminėti. Ir toliau sau gyvens Lietuvoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *