Zodynas

zodynasKnygų skaitymas ir žodyno plėtimas

 

Ar žinojote, kad knygas skaityti verta vien todėl, jog skaitant plečiasi jūsų zodynas. Skirtinguose raidos etapuose perskaitytos knygos suteikia vis įvairesnius žodžius. Jeigu neskaitėte vaikystėje ar mokyklos laikais, gera naujiena tokia, jog vis dar galite skaityti – tam nėra per vėlaus amžiaus, tereikia prisijaukinti knygas.

Skaitymas vaikystėje

Neurolingvistai dažnai kalba apie tai, jog mąstymas, smegenų darbas, galimybė suvokti dalykus yra labai susijusi su mūsų kalbos ribomis. Manoma, jog vien tik dėl to, kad Amerikos čiabuvių zodynas neturėjo tokio žodžio kaip „laivas“, „baltieji žmonės“, tąsyk kai pirmąjį kartą į Amerikos kantrą atsimušė Kristupo Kolumbo laivas, niekas net tarsi nepastebėjo šių atvykėlių. Tris dienas laivai stovėjo krante, tačiau niekas apie tai nekalbėjo. Galbūt žmonės matė, bet nežinodami, kaip pavadinti objektą, niekada nebuvę nieko apie jį girdėję, niekam nieko nesakė. „O maža kas, gal pasirodė“, tikriausiai svarstė visi. Yra ir daugiau atvejų, kai fiksuojama, jog žmonės, vien todėl, kad nežino kaip vadinasi tam tikri reiškiniai, tų reiškinių ir nežino.

Taigi, tai ir daugybė kitų tyrimų rodo, kad mes mąstome verbaliniu pagrindu. Jeigu mus supa knygos – tai tas pats, kas purvinoje teritorijoje turėtume su savimi šluotą arba dulkių siurblį. Mes apšluojame aplink save, ir žinojimo teritorija prasiplečia, ir zodynas lietuviu nušvinta ten, kur jį išlavinti mums padeda knygos. Taigi, skaitymas nuo vaikystės gali tapti itin svarbia mąstymo gaire. Kiekvienas naujas žodis, ar suvokimas, kokios yra žodžio galimybės, kaip gali būti jis panaudotas, reiškia, kad plečiasi ir mąstymas, suvokimas, tai pati geriausia smegenų mankšta.

Žongliravimas žodžiais

Manoma, kad perskaitydami vidutinio dydžio bet kokią grožinės literatūros knygą, mes įsisaviname apie 40 naujų žodžių. Tokiu būdu besiplečiantis zodynas lietuviu kalbos leidžia mums ir patiems savo diskursuose žongliruoti žodžiais taip, kaip norisi. Tarkime, kalbant paprastuose pokalbiuose, kur ir yra mūsų zodynas patogiausias, mes pradedame vartoti naujas sąvokas. Susiformuoja humoro jausmas, atsiranda naujas sąmojingumo ir sąmoningumo laipsnis, todėl dažnai tiesiog žmogus ima gebėti nauju, geresniu būdu jungti paradoksiškus dalykus, atsiranda ironija, epitetai. Vos pradėjus bendrauti su žmogumi, mes per kelias minutes galime nustatyti, ar jis yra knygų skaitytojas, ar ne. Kokio platumo jo žodynas? Ar jis suprantame tuos dalykus, kuriuos sakome mes? Kiek išlavintas jo požiūris ir kiti lingvistiniai pojūčiai? Tačiau kalbėti, puikiai jaučiant kalbą, yra tikras malonumas.

Neatidėliokite pensijai arba – kaip rasti laiko

Pasitaiko, kad ateini pas žmones, pastebi, kad lentynose stovi apdulkėję, tačiau, panašu, niekada anksčiau ir neskaityti tomai, knygos, šiek tiek senesnės, ir visiškai naujo leidimo. Klausi, kieno jos. Sako – mano. Ir jauti, kad žmogaus zodynas anglu, lietuviu nei kitų kalbų neišplėstas, tačiau knygų namuose devynios galybės. Atrodo, kokia paradoksali situacija. Galbūt kitiems zodynas patogiausias ir daugiausiai naudojamas vis tiek yra buitinė kalba, ir literatūra žmonių nepaveikė. Vis dėlto, paaiškėja, jeigu pasikalbi, ir tokios situacijos priežastys.

Žmonės sako „nėra dabar laiko, skaitysiu, kai pasensiu“, tačiau tai yra visiška netiesa. Tie, kurie niekada neranda laiko, o jų vienintelis zodynas – Google, tie laiko greičiausiai neras ir senatvėje. O rasti jo iš tiesų galima kasdien – kol važiuojate viešuoju transportu, skaitykite, kol keliaujate traukiniu, kol stovite labai ilgoje eilėje, kol laukiate, kol prasidės jūsų mėgstama laida, kol turite penkiolika laisvų minučių, iki kol eisite pasiimti vaiko iš darželio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *